- upartas
- ×upártas, -a adj. (1) J, OZ60, FrnW, Mrj, Sdr, Plm, Krok, upar̃tas, -à (4) Al, Srj; Kos57
1. žr. uparnas 1: Ir iš jų kartos uparti, sprečni, nepaklusnūs grubijonai, tinginiai ir razbaininkai DS166(Rs). Ei apynėli, tu labai kartus! Kam tu padarei vyrus upartùs? JD1302. Svietas upartas yra – daug gal iškentėti TŽVI384(Nz). ^ Upártas kap čigono arklys Smn.
2. Vl piktas: Jis toks upártas: kai užeina jam ūpas, tai užsidega kai ugnis Jrb. Rasi anytą piktą, upártą, nuo kurios būsi kasdie[n] nubarta (d.) Gs. ^ Upartojo darbas tik tai dienai LTR(Vdk). Pakarnas teliukas du papus žinda, upar̃tas – nė vieno Žž.
upartaĩ adv.: Aš gi da upartaĩ nesakau, iš lengvo Sl.
Dictionary of the Lithuanian Language.